Dažniausiai pasitaikantys gedimai

Dažnai netinkamai prižiūrint įrangą, laiku neatliekant aptarnavimo ar tiesiog nuo senumo įranga pradeda skleisti keistus garsus, vartoti daugiau nei į prasta elektros energijos, pradeda silniau arba visiškai nustoja šaldyti. Kiek panagrinėsime dažniausiai pasitaikančius gedimus.

  • Aukšto slėgio klaida, angliškai valdiklų aprašymuose dažniausiai nurodomas kaip High Pressure Alarm, HP Alarm. Gedimas atsiranda kai lauke esantis freono kondensatorius nebegali susitvarkyti su jam paduodamo freono srautu ko pasekoje itin smarkiai sukyla slėgis kompresoriaus spaudimo pusėje. Dažniausiai pasitaikantis atvejis - dulkės ar kitokios šiūklšlės užkimšusios oro cirkuliacijos tarpelius. Tokiu atveju reikia bent jau minkštu šepetuku nuvalyti kondensatoriaus lameles, tačiau veiksmingiausia yra kondensatoriaus išplovimas tekančio vandens srove. Priklausomai nuo vietovės šią procedūrą reikėtų kartoti bent vieną ar keletą kartų per metus, geriausia pavasarį kai baigiasi žydėjimo bei pūkų metas ir rudenį prieš ruošiantis žiemai. Sekanti galima aukšo slėgio gedimo priežastis - neveikiantys kondensatoriaus ventiliatoriai. Šie dažniausiai nepasileidžia jei sugedęs kondensacijos slėgio reguliavimas (tikrinti jutiklius, rėles, kontaktorius) arba gedimas pačiame ventiliatoriuje - užstrigę, sunkiai prasisukantys guoliai (bandyti rankomis pasukti sparnuotę ir žiūrėti ar lengvai sukasi) ko pasekoje suveikia variklio šiluminės apsaugos, rečiau pasitaiko ir  sudegusios variklio apvijos (tikrinimas multimetru - ar visos apvijos rodo atitinkamą varžą, ar nėra nuotekio į korpusą). Taip pat visada reikia patikrinti ar ventiliatoriui paduodamos visos reikiamos fazės, neutralė, tinklo įtampa, ar kontaktoriai praleidžia visas fazes. Kartais aukštą slėgį gali įtakoti ir užsikimšęs filtras - sausintuvas, tačiau veikiančioje sistemoje taip nenutinka, filtras pradeda kimštis tik tais atvejais jei remonto metu sistemoje galėjo atsirasti drėgmės ar šiukšlių.
  • Žemo slėgio klaida, valdiklių aprašymuose nurodomas kaip Low Pressure Alarm, LP Alarm. Žemo slėgio klaidą įtakoja per mažas į kompresorių paduodamo freono kiekis, t.y kai kompresoriaus tūrinis našumas yra didesnis nei į jį patenkančio freono tūrinis kiekis. Paprastai šnekant - komprersorius atsiurbia didžiąją dalį siurbimo pusėje esančio freono ir pradeda vakuumuoti arba dirbti itin žemu slėgiu dėl ko nebepasiekia savo darbinių parametrų. Priežasčių gali būti įvairių. Viena iš jų sistemos nesandarumas ko pasekoje freonas iš sistemos patenka į atmosferą. Tai dažniausiai atsitinka per prasitrynusius arba trūkusius vamzdžius, lydvietes, srieginius sujungimus bei įvairius ventilius. Gedimas šalinamas užslegiant sistemą azotu (oras netinka kadangi jame yra drėgmės) ir purškiant galimo nuotekio vietas putomis kurios esant nuotekiui leidžia burbulus arba elektroninių nuotekio ieškiklių pagalba. Didelį nuotekį kartais galima įdentifikuoti ir klausos pagalba. Nuotekis šalinamas suvaržant sujungimą, keičiant tarpinę ar užvirinant trūkį. Kita dažnai pasitaikanti priežastis - netinkamas freono įpurškimo į garintuvą vožtuvų darbas kai pakankamai neatsidaro vožtuvo žikleris - purkštukas. Mechaniniai vožtuvai dažniausiai keičiami naujais ir neremontuojami. Elektroniai vožtuvai yra valdomi valdiklių pagalba todėl jų neveikimą gali įtakoti ir blogi jutikliai, valdiklis, kontakto nebūvimas ar valdymo varikliuko gedimas. Siekant rasti gedimą reikia tikrinti paeiliui ar matome žemą slėgį ir siurbimo vamzdžio temperatūrą valdiklyje, ar valdiklis reaguoja į pasikeitimus ir ar išduoda impulsus vožtuvo valdymui, ar nenutrūkęs valdymo kabelis ir galiausiai įpurškimo vožtuvo apvijas.
  • Užšalęs garintuvas arba Defrost timeout. Dirbant šaldymo įrangai, kameros esantis garintuvas (dėl žemos jo paviršiaus temperatūros) turi būti periodiškai atitirpinamas. Ant jo plokštelių užsidėjus šerkšnui prastėja šilumos mainai, o su laiku augant ledui jis gali iškraipyti bei sulaužyti vamzdelius, kartais garintuvas gali tapti ir neberemontuotinas.Garintuvo atitirpinimui dažniausiai naudojami elektriniai tenai arba karštos freono dujos, tad pirmu atveju reiktų tikrinti ar įsijungus atitrpinimui šyla tenai garintuve, antru atveju ar įsijungia solenoidinis vožtuvas. Jei šildymas veikia reiktų įsitikinti ar jutiklis rodantis garintuvo temperatūrą rodo ją teisingai ir pažiūrėti kaip veikia valdiklis. Gali būti, kad atšildymo procedūra nutraukiama dar nespėjus atitirpti garintuvui. Multimetru galima pamatuoti ar visi tenai rodo reikiamą varžą ir ar nėra pramušti į korpusą, o jei taip yra tai nedelsiant juos pakeisti. Dažnai kamerų kondensato nudrenavimo vamzdelyje yra sumontuotas šildymo kabeliukas kuris neleidžia susidaryti ledo kamščiui jame tad atsišildymo metu reiktų nepamiršti patikrinti ir jį, kadangi jam neveikiant ir susidarius ledo kamščiui vanduo po atitirpinimo lieka neišbėgęs iš garintuvo pado, o tai įtakoja pakartotinį garintuvo užšalimą. Taip pat kai kuriuose garintuvuose yra sumontuotas termostatas saugantis tenus nuo perkaitimo, tad jei visi komponentai geri, tačiau valdymo signalas vistiek nepasiekia kontaktoriaus - vertėtų patikrinti ar termostato kontaktai jį praleidžia.
  • Sudirbusi kompresoriaus apsauga, Compressor safety alarm. Dėl šio gedimo priežasties reiktų tikrinti visą eilę komponentų. Pradėti reikėtų nuo kompresoriaus šiluminės apsaugos kuri saugo kompresoriaus apvijas nuo per didelės per jas tekančios srovės. Per didelė srovė apvijomis gali tekėti dingus vienai iš fazių, kontaktoriaus gedimo ar ilgo darbo ties ribine srove, pvz. kai itin didelis slėgis spaudimo pusėje. Paminėtos priežastys gali išprovokuoti ir apvijose esančio termosensoriaus perkaitimą kuris blokuoja signalą į kontaktorių. Trečias faktorius gali būti fazių apsauga kuri blokuoja signalą dingus vienai iš trijų fazių, dingus fazių eiliškumui arba esant per dideliam įtampos nuokrypiui nuo nominalios.